Nieka, nieka, nieka...
Narcizas buvo labai gražus jaunuolis, kurį įsimylėjo pati meilės deivė Afroditė, tačiau Narcizas mylėjo vien tik savo atvaizdą upėje, todėl Afroditė nubaudė jį pavertė gėle. Narcizas graikų mitologijoje dievo Kefiso ir nimfos Lariopės sūnus, gražus, bet šaltas, išdidus jaunuolis. Nieko jis nemylėjo, išskyrus patį save, vien save laikė vertu meilės (seksologijoje toks sutrikimas vadinamas narcisizmu). Narcizas medžiodamas miškuose atstūmė daug jį įsimylėjusių nimfų. Viena iš jų jam sušuko, kad jis pamiltų žmogų ir jo meilė liktų be atsako. Narcizas pamilo savo atvaizdą pamatęs upokšnio vandenyje. Kankinamas meilės jis nei valgė, nei gėrė ir taip numirė. O toje vietoje išdygo gėlė Narcizas (mirties gėlė). Kažin ar buti narcizu yra labai blogai? Narcizas visu pirma yra labai didelis idealistas, ieškantis idealumo visur, ir nesugebantis prisitaikyti pasaulio realybėj.. Koks normalus meilės kiekis sau? Būdingiausi narcizų bruožai. Siekia būti dėmesio centre. Vengia aplinkinių priekaištų. NARCIZAS - brangiai kainuojantis tavo gyvenimo aksesuaras. Kerimai žavus, tačiau neatliekantis jokių funkcijų. Tiesiog laisvas vyras, kurį gali leisti sau turėti. Nieko bloga jis nepadarys. Gera irgi nieko.
Narcisizmas (pagal senovės graikų mitologijos herojų Narcizą, kuris įsimylėjo save išvydęs atspindį vandenyje; arba autoerotizmas) yra asmens charakterio savybė, kuriai būdingas savo reikšmės pervertinimas ir didelis noras, kad juo būtų žavimasi.
Froidas manė, kad nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui, ir buvo pirmasis autorius priskyręs sąvoką psichologijai. Psichologijoje bei psichiatrijoje perteklinis narcisizmas pripažįstamas kaip asmenybės sutrikimas, vadinamasis Narcisistinis asmenybės sutrikimas. Paprastai narcisizmas veikia kaip kompensacinis nepilnavertiškumo komplekso mechanizmas.
Terminas neretai naudojamas neigiama, kritiška prasme, pabrėžiant asmens tuštybę, puikybę, egoizmą ar paprastą savanaudiškumą. Kartais taikomas elitinėms visuomenės grupėms apibūdinti
Skiriama visiems Narcizams...
Narcissism describes the trait of excessive self-love, based on self-image or ego.
The term is derived from the Greek mythology of Narcissus. Narcissus was a handsome Greek youth who rejected the desperate advances of the nymph Echo. As punishment, he was doomed to fall in love with his own reflection in a pool of water. Unable to consummate his love, Narcissus pined away and changed into a flower that bears his name, the narcissus.
Narcissus by Caravaggio
A Boeotian hero whose archaic myth was a cautionary tale warning boys against being cruel to their lovers.
In psychology and psychiatry, excessive narcissism is recognized as a severe personality dysfunction or personality disorder. The terms narcissism, narcissistic, and narcissist are often used as pejoratives, denoting vanity, conceit, egotism or simple selfishness. Applied to a social group, it is sometimes used to denote elitism or an indifference to the plight of others.
Sigmund Freud believed that some narcissism is an essential part of all of us from birth and was the first to use the term in the reference to psychology.
Andrew Morrison claims that, in adults, a reasonable amount of healthy narcissism allows the individual's perception of his needs to be balanced in relation to others.