Matote, šiandien Lietuvoje jau darosi net šiek tiek linksma. Iki prezidento rinkimų liko dar treji metai, bet jeigu stebėtume viešąją erdvę, beveik kiekvieną savaitę vyksta diskusijos, kas bus prezidentas.
Įdomiausia tai, kad žmonės, kurie mato save kandidatais į prezidentus, jau pradėjo važinėti po Lietuvą. Viskas vyksta beveik pagal tą pačią schemą. Matome Lauryną Kasčiūną. Matome Igną Vėgėlę, kuris irgi bando aktyviai judėti. Kęstutis Budrys net, atrodo, metė dalį užsienio politikos darbų ir pradėjo demonstruoti, kad jam svarbiausia Lietuva. Susidaro įspūdis, kad jis jau pamažu atsiskiria nuo Gitano Nausėdos linijos ir pradeda formuoti savarankišką politinį veidą.
Tačiau man įdomiausia kita dalis. Mano vertinimu, nė vienas iš jų šiandien neturi realios galimybės tapti prezidentu, nes į rinką jau vedamas naujas žaidėjas. Ir tai, kiek stebiu viešąją erdvę pastaruosius tris ar keturis mėnesius, akivaizdžiai rodo viena kryptimi: tuo kandidatu ruošiamas Dainius Dundulis.
Jis bus pristatomas kaip žmogus iš verslo, iš pramonės, iš prekybos sektoriaus. Kaip „ūkiškas“ kandidatas. Ir kai matau, kiek dabar visi kiti deda energijos, kiek važinėja, kiek kuria įvaizdį, man net įdomu, kas bus tada, kai artėjant rinkimams Dainius Dundulis oficialiai pasakys, kad kandidatuoja.
Tai būtų didelis smūgis daugeliui šiandien apie prezidentūrą galvojančių žmonių. Ir ne tik politikams. Tam pačiam Edmundui Jakilaičiui ar kitiems viešai aptarinėjamiems vardams, apie kuriuos žurnalistai ir įvairūs viešosios erdvės veikėjai jau seniai kuria galimų kandidatų naratyvą.
Man atrodo, kad šiandien labai aiškiai matosi vienas dalykas: sistema ir įtakos grupės jau dabar renkasi, kas galėtų būti jų kandidatas. Ir kai ateis laikas, žmogus bus tiesiog išvestas į sceną kaip „naujas veidas“.
Dainių Dundulį šiandien labai tvarkingai „įvedinėja“ į rinką. Kol kas dar atsargiai. Po pusmečio jau prasidės klausimai: eis ar neis? Lygiai taip pat buvo su Robertu Dargiu, kai viešojoje erdvėje buvo tikrinama temperatūra ir žiūrima, kaip visuomenė reaguoja į jo pavardę.
Tik skirtumas tas, kad iš verslo pasaulio šiandien realiai liko labai mažai žmonių, kurie galėtų būti tokio lygio kandidatais. Robertas Dargis, panašu, jau nebe tas variantas. Arvydas Avulis irgi turi per daug jautrių verslo temų, pernelyg daug interesų ir ryšių, kurie prezidento rinkimuose iškart taptų taikiniu.
Todėl bus labai įdomu stebėti, kaip visa tai klostysis. Nes kol vieni laksto su sportbačiais po miestelius ir vaidina tautos kandidatus, už jų nugarų jau gali vykti visai kitas procesas.