Žiurkė ir jautis
Ant metų slenksčio
Jiedu susitinka,
Tik masė jų
Prasilenkiant skirtinga,
Ir renkasi jie
Ne tą pačią kryptį,
Kad didelis
Mažesnę nesutryptų.
Nueina žiurkė,
Viską mums sujaukus,
Nesijautėm
Mes šitais metais saugūs,
Tupėjome urvely
Uždaryti,
Ir vis daugiau
Mus gąsdino kas rytą.
Ateina jautis,
Jis baisus, galingas,
Ir drebina prieš jį
Ne vienas kinkas,
Nežinomybė
Ateity mus laukia,
Ar glostys dar ilgai
Lemtis prieš plauką?
Nusiraminkim,
Kas dangaus mums skìrta,
Parodys nutiestas
Naujųjų tiltas,
Tikėkim,
išsipildys mūsų godos,
Nes mums gyventi
Dar neatsibodo....
(Kęstutis Šukevičius)